Paieška

LPK prezidiumo ir Vyriausybės bendras posėdis

 
Publikuota: 2015-04-29

 

Balandžio 21 d. Vyriausybės posėdžių salėje vyko bendras LR Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdis svarbiausiems šalies ekonomikos klausimams aptarti.
Pramonininkai aptarė verslo aplinkos, investicijų pritraukimo, darbo santykių ir energetikos kainų situaciją ir įtaką šalies ir verslo konkurencingumui. Statybos, vežėjų, medienos, biokuro, verslo ir mokslo šakų atstovai atkreips dėmesį į opiausias problemas.
VS AK LPK LRV susitikimas
 
LPK prezidento R. Dargio pranešimo: "Pramonės ir verslo lūkesčiai Vyriausybės programos darbų kontekste" santrauka:
 
Verslo aplinka:
 
  • Siekiant didesnio konkurencingumo mokesčių ir verslo aplinkos srityse turi būti vykdoma pastovi kitų šalių stebėsena ir savalaikis reagavimas
  • Didesniems investuotojams turėtų būti taikoma kaštų naudos analizė
  • VMI ir SODROS principai turėtų būti suvienodinti
  • Turėtų būti siekiama mažesnio apmokestinimo reinvestuojamam pelnui
  • Siekiant konkurencingumo darbuotojų srityje būtini darbo kodekso pakeitimai: sumažinta atleidimo našta darbdaviui, supaprastintas darbo laiko reglamentavimas ir sumažinti su darbu susiję mokesčiai
  • Būtina galiojančią teisinę bazę keisti pasitelkiant sukurto socialinio modelio principus
  • Darbo santykių reguliavimas turi ne tik atspindėti naujoviškus darbo santykius, bet ir būti konkurencingas tarptautiniu mastu
  • Per galimai trumpiausią laiką siūlyti Seimui  keisti galiojantį Darbo kodeksą, daugiausia dėmesio kreipiant į darbo santykių lankstumo užtikrinimą (numatant daugiau darbo sutarčių rūšių, platesnes terminuotosios darbo sutarties galimybes, lankstesnį darbo laiko režimą, trumpesnius įspėjimo terminus ir kt.)
  • Atnaujinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ eksporto garantijų priemonę įmonėms prekiaujančioms su pirkėjais trečiosiose šalyse.
  • Pakeisti inovacijų kūrimo ir diegimo finansavimo prioritetus, skatinant MTEP veiklos rezultatų pardavimą. Konkretūs pasiūlymai: 1. LVPA kuruojamas lėšas skirti Lietuvos mokslo įstaigų sukurtiems inovatyviems produktams parduoti užsienyje, skiriant iki 25 proc. finansavimą užsienio pirkėjui, jei perkamas MTEP produkto kūrimo procesas, ir iki 50 proc. finansavimą užsienio pirkėjui, jei perkamas MTEP veiklos produktas. 2. CPVA kuruojamas lėšas skirti Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimui skatinti bendrai finansuojant universitetus ir atviros prieigos centrus, jei tyrimo užsakovas yra Lietuvos verslo įmonė, gavusi finansavimą MTEP veiklai pagal vieną iš LVPA kuruojamų programų
 
Energetika
 
  • Lietuvos SGD terminalo dujų kaina – didžiausia iš visų ES terminalų. Lietuvos SDG terminalo dujų ir jo išlaikymo kaštai esant dabartinėms kainoms gali tapti nepakeliama našta didiesiems dujų vartotojams ateityje. Būtina kuo skubiau spręsti terminalo veiklų išplėtimą, efektyvesnį panaudojimą, išlaikymo kaštų ženklų sumažinimą ir konkurencinių kainų užtikrinimą.
  • Viešųjų įpareigojimų (VIAP) didžiausia dalis - Atsinaujinantys šaltiniai (pagamintos elektros energijos supirkimo kainų kompensavimas, jėgainių statyba ir prijungimas prie tinklų) sudaro net 1,64 ct/kWh bendroje VIAP kainoje. VIAP mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą energijos kainos atžvilgiu, o ypač didžiausiems elektros vartotojams – pramonės įmonėms. Todėl siekiant išlaikyti pramonės konkurencingumą siūlome keisti VIAP skaičiavimą pagal energijos suvartojimo kiekius.
  • Lietuvoje VIAP’o sudedamoji įtraukiama į bendrą elektros energijos kainą visiems vartotojams (ir buitiniams ir didžiausioms pramonės įmonėms) tolygiai. Toks paskirstymas menkina didžiųjų įmonių – didžiausių darbdavių ir mokesčių mokėtojų konkurencingumą regione. VIAP’o dalis priskaičiuojama net ir įmonėms pasigaminančioms elektros energijai savo technologinėms reikmėms užtikrinti, ko nėra kitose šalyse.
  • Siekiant išlaikyti didžiųjų įmonių konkurencingumą, siūloma remtis Vokietijos elektros kainos apskaičiavimo metodika, kur didžiausiems elektros energijos vartotojams VIAP’o dalis diferencijuojama skirtingai ir yra praktiškai panaikinta
 
Švietimas
 
  • Įtvirtinti minimalų stojimo balą į universitetus
  • Studijų kryptys, į kurias nesurenkama pakankamai studentų (pvz., mažiausiai 25 studentai), turėtų būti naikinamos
  • Būtina tobulinti pameistrystės teisės aktus (LPK aktyviai dalyvauja teisėkūros procese)
  • Lietuvoje yra per didelis aukštųjų mokyklų skaičius. Universitetai turėtų susijungti ir pagrindinį dėmesį skirti konkurencingumo didinimui
  • Skatinti dėstytojų-praktikų pritraukimą į universitetinį dėstymą
  • Pritraukti daugiau užsienio studentų
  • Skatinti praktinį mokymąsi, kaip integralią studijų proceso dalį, studentams atliekant praktikas Lietuvos ir užsienio įmonėse/organizacijose
 
Pramonės ir verslo šakų siūlymai ir rekomendacijos
 
  • Kreiptis į prezidentę, prašant vetuoti š. m. balandžio 16 d. Seime priimtas Miškų įstatymo pataisas, užkertančias kelią valstybinio miškų ūkio valdymo centralizavimui, efektyvesnės miškų ūkio valdymo sistemos sukūrimui
  • Įsteigti valstybinį biomasės technologijų  eksporto skatinimo fondą (iš Lietuvos ir ES lėšų), kurio padedami užsienio šalių subjektai (pvz., Ukrainos) galėtų  pirkti biokuro technologinę įrangą iš Lietuvos bendrovių
  • Skirti subsidijas privatiems namų ūkiams biokuro katilams įsigyti (50 proc. katilo kainos, bet ne daugiau kaip 1500 Eur) arba numatyti mokestinę lengvatą vartotojui, įsigijant naują katilą
  • Kaupiantis vis daugiau biokuro pelenų, inicijuoti pelenų, kaip statybinio produkto, sertifikavimo metodikos sukūrimą ir reglamentų, leisiančių pelenus panaudoti tiesiant kelius, taip pat civilinėje inžinerijoje ir kt., sukūrimą, skatinti mokslo tiriamąją veiklą, kaip praktiškai panaudoti biokuro pelenus kaip statybinę medžiagą
  • Nepritarti Aplinkos ministerijos parengtoms Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisoms, kurios numato aplinkosaugos mokestį už aplinkos teršimą tabako gaminiais (toks mokestis nėra taikomas nė vienoje ES valstybėje, įstatymo projektas galimai prieštarauja ES teisės aktams, siūlomas mokestis cigarečių pakelio kainą padidintų 0,35 Eur, o tai nelegalios rinkos dalį padidintų 10 procentinių punktų, dėl legalios rinkos  sumažėjimo biudžetas netektų 43 mln. Eur mokesčių)
  • EK lygiu spręsti problemas dėl minimalaus darbo užmokesčio įstatymo Vokietijoje, kuriuo numatytas minimalus 8,5 eurų valandinis atlyginimas, tiek užsienio valstybių vežėjams, vykdantiems kabotažinius pervežimus Vokietijos teritorijoje. Toks sprendimas blogina vežėjų konkurencingumą bei prieštarauja Darbuotojų komandiravimo direktyvai
  • Tarptautiniu lygiu spręsti Lietuvos vežėjų problemų, gabenant krovinius Muitų Sąjungos teritorijoje, kai sulaikomos, o vėliau konfiskuojamos vežėjų transporto priemonės Baltarusijos Respublikoje
  • Spręsti problemas dėl trečių šalių pervežimo leidimų naudojimo skirtingo traktavimo
  • Inicijuoti konsultacijas bei derybas dėl dvišalio susitarimo kelių transporto srityje su Kinijos Liaudies Respublika pasirašymo
  • Spręsti kompensacijų už keleivių vežimo lengvatas bei savivaldybių vežėjams nesumokėtas dotacijas
  • Keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, atsisakant perteklinio fizinių asmenų turtinių teisių civilinės apyvartos ribojimo
 
 
Šaltinis: www.lpk.lt
 
smart foreash