Paieška

“Dirbanti Lietuva” dirbtuvės – vieta konstruktyvioms diskusijoms dėl Darbo kodekso keitimo Lietuvoje

 
Publikuota: 2015-09-11

 

Ketvirtadienį , 2015 m. rugsėjo 10 d., šiuolaikinio meno centre (ŠMC) asociacia “Gelpa”, atsiliepdama į „Dirbančios Lietuvos“ iniciatorių – Verslo tarybos, Pasaulio ekonomikos forumo „Global Shapers“ tinklo Vilniuje, organizacijos „Global Lithuanian Leaders“, JPP „Kurk Lietuvai“ alumnų asociacijos ir kitų – kvietimą, dalyvavo dirbtuvėse „Dirbanti Lietuva“. Visi, kurie norėjo išsamiai susipažinti su naujuoju Darbo kodeksu, galėjo dirbti ŠMC skaitykloje ir tuo pačiu metu klausytis naujojo darbo kodekso kūrėjų, įvairių sričių atstovų komentarų apie naują socialinį modelį, tiesiogiai užduoti jiems klausimus, inicijuoti diskusijas.
Renginyje pranešimus skaitė ir į susirinkusiųjų klausimus atsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorė Eglė Radišauskienė, naujojo socialinio modelio kūrėjai prof. dr. Tomas Davulis (Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas) ir doc. dr. Tomas Bagdanskis, (iLAW vadovaujantis partneris, advokatas), taip pat SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, „Nordea" vyr. Ekonomistas Žygimantas Mauricas bei kiti.
Nors  naujasis modelis netenkina profsąjungų, asociacija „Investors‘ Forum“ teigia, jog sustabarėjęs darbo santykių reglamentavimas yra vienas didžiausių Lietuvos investicinio klimato trūkumų, o pažangus darbo kodeksas leistų ne tik pritraukti daugiau investicijų ir sukurti iki 90 tūkst. naujų darbo vietų, bet ir gerokai palengvintų jaunimo, vaikus auginančių tėvų ir darbo netekusių žmonių padėtį, nes įtraukia virš pusšimčio papildomų teisių darbuotojams. 
„Lietuva yra maža valstybė, kuriai išlaikyti konkurencingumą globalioje ekonomikoje yra itin sunku. Jei negalėsime pasiūlyti lanksčios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, tapsime investicijų užribiu. Šiuo metu pagal darbo santykių lankstumą Lietuva jau velkasi pasaulio uodegoje – užimame 106 vietą iš 144. Tai reiškia, kad investuotojams, kurie šiandien siūlo didžiausius atlyginimus ir pažangiausias darbo sąlygas, lietuviai sako „ne“ ir siūlo rinktis iš 105 investicijoms patrauklesnių valstybių“, – teigė R. Skyrienė. R. Skyrienės nuomone, diskusijose dėl naujo socialinio modelio yra daugiau spekuliacijų emocijomis, nei objektyvių faktų ir skaičių.
„Pažangus darbo santykių reguliavimas leistų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų ir sumažinti nedarbo lygį. Po reformos Estijoje nedarbo lygis smuko iki 7,4 proc., Lietuvoje vis dar turime virš 10 procentų. Jaunimo nedarbas labai aukštas – kas ketvirtas neranda darbo. Niekas nekalba ir apie tai, kad 6 iš 10 žmonių mieliau gautų didesnius atlyginimus, o ne realybėje neveikiančias socialines garantijas. Net 7 iš 10 labai svarbi galimybė dirbti lanksčiu grafiku, o jos šiandien teisiškai nėra“, – vardija R. Skyrienė. 
 
Dabar galiojančiame darbo kodekse garantuojamos išeitinės išmokos, tačiau kaip rodo “Investor’sforum” atliktas tyrimas, jas gauna vos 1 proc. atleidžiamųjų, visikitiišeina „savonoru“. Taigi, ko gero griežta apsauga ir nelankstumas atsisuka prieš labiausiai saugomus darbuotojus, nes verslas vengia juos samdyti. Tai – auginantys mažamečius vaikus, darbo netekę vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas, neturintis pakankamai patirties. Dėl sustabarėjusių garantijų, ypatingai nuo atleidimo iš darbo, samdyti šiuos žmones verslui tampa pernelyg rizikinga. 
Naujasis darbo kodekso projektas numato virš pusės šimto papildomų teisių darbuotojams. Tai – garantijos auginantiems vaikus, norintiems dirbti lanksčiu grafiku ar kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų šaltinio. Svarbiausia, kad dauguma šių garantijų yra taikomos viso darbo santykių ciklo metu, tuo tarpu dabartinės kodekso garantijos daugiausia taikomos atleidimo iš darbo atveju. 

Straipsnį paruošė S. Bytautė. Šaltinis – www.investorsforum.lt, www.elta.lt 

 
smart foreash