Paieška

V. Stadalnykas: "Rogės žiemai buvo ruošiamos dar vasarą"

 
Publikuota: 2016-02-22

 

Sudėtingą laikotarpį šiandien pergyvena Europos sunkiųjų mašinų gamintojai. Visam senajam žemynui žinomas Vilniaus lokomotyvų remonto depas taip pat susiduria su ekonominėmis, rinkų realizavimo problemomis. Kaip jos įveikiamos žurnalo “Ekonomika ir visuomenė/ Business and Exhibitions” žurnalistui Rimantui Šlajui pasakojo bendrovės generalinis direktorius Valentas Stadalnykas.
 
R.Š.: Vilniaus lokomotyvų remonto depo pirmtako ganėtinai keistu pavadinimu - Vilniaus garvežių grąžos depo, po šimtmečio gavusio dabartinį vardą, veikla siekia itin senus laikus. Bet ar beverta šiuo atveju sieti istoriją ir dabartį – modernią įmonę, ir, matyt, primityvias pirmųjų garvežių gal ir vagonų remonto dirbtuves? Kokią vietą užima dabartinė įmonė gamybinių vertybių skalėje šalies ir visos Europos mastu?
 
V.S.: Taip, Vilniaus garvežių grąžos depas daugiau kaip prieš šimtmetį atliko pirmojo Lietuvoje garvežio remontą.  Dabartinė mūsų bendrovė  „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ Lietuvoje, Baltijos regiono ir NVS šalyse vertinama dėl tų pačių gamybinių savybių, kaip ir prieš šimtmetį - profesionalumo ir stabilumo. Esame vieni iš pirmųjų, kurie Lietuvoje pradėjo modernizuoti geležinkelio riedmenų parką, ir kuriuo pelnytai gali didžiuotis Lietuva. Visa mūsų bendrovės modernizuojama ir gaminama geležinkelio technika atitinka šiuolaikinius standartus, o pirmasis Baltijos šalyse pagamintas lokomotyvas TEM LTH tenkina aukščiausius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/26/EC aplinkosauginius reikalavimus teršalų emisijoms.
 
R.Š.: Natūralu, kad Vilniaus lokomotyvų remonto depas gamina šilumvežius valstybėms, turinčioms plačiąją geležinkelių vėžę, kuri yra senųjų laikų palikimas. Bet ar tai reiškia, jog Vakarams iš jūsų pusės negręsia jokia konkurencija?
 
V.S.: Lokomotyvai gali būti naudojama kaip plačiojoje, taip ir europinėje geležinkelių vėžėje. Tačiau norime pabrėžti, kad pastarojoje - didelė konkurencija.
Vilniaus lokomotyvų remonto depas pasirašė sutartį dėl bendros Lietuvos ir Rusijos įmonės steigimo. Vienas sutarties tikslų - suvienijus jėgas su rusais bandyti laimėti viešą lokomotyvų įsigijimo konkursą, kurį rengiasi skelbti Suomija, taip pat įsiskverbti į Rusiją ir apskritai į Rytus.  Kaip tie planai pildosi? Ar įmanoma laimėti konkursus ir pardavimų rinkas dėl kurio varžosi, matyt, visa Europa?
Pasikeitus geopolitinei situacijai, keičiasi ir rinkos. Šiai dienai Suomijos geležinkeliai dėl naujų manevrinių lokomotyvų įsigijimo atidėjo konkurso skelbimą. Rusijos geležinkelių pervežimai sumažėjo beveik 40 proc. kas irgi, savo ruožtu, sumažino poreikį įsigyti naują techniką. Visi gamintojai bando išgyventi šį sunkų laikotarpį, kuris, be abejonės, anksčiau ar vėliau baigsis. Ir tik tos bendrovės, kurios per šį sunkų periodą sugebės išlaikyti savo lygį ir išsaugoti kvalifikuotą personalą, turės pranašumų.
 
R.Š.: Iš jūsų įmonės lokomotyvų yra nupirkę estai, tarp jų ir privati firma, kuri moka labai skaičiuoti ir įvertinti pirkinį. Paklausa jūsų gaminiams didelė. Tačiau pagrindinis jūsų produkcijos vartotojas yra Lietuvos geležinkeliai, kuriems ir reikia daugiausia gaminti bei remontuoti. Ar turi depas pakankamai galingą gamybinę bazę, kad galėtų didinti būsimus tarptautinius užsakymus ir gausiau gaminti lokomotyvų?
 
V.S.:Pagal turimą gamybinės bazės ir specialistų lygį, esant poreikiui, mūsų bendrovė be didelių pastangų gali padvigubinti savo gaminamos produkcijos kiekį. Tačiau tam būtini ilgalaikiai užsakymai, kaip pavyzdžiui  šešiametė sutartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“  dėl lokomotyvų TEM TMH gamybos. Tačiau, esant dabartinei sudėtingai geopolitinei situacijai, itin dideliems produkcijos gamintojams (nebūtinai geležinkelio sistemos) labai sudėtinga išgyventi tokius sunkius periodus - stabdoma gamyba, su darbuotojais nutraukiamos darbo sutartys ir pan. Todėl prieš atliekant bet kokius gamybinių pajėgumų pertvarkymus tiek didinimo, tiek ypač mažinimo kryptimi, visada būtina įvertinti visas pasekmes ir galimus rinko pasikeitimus.
 
R.Š.: Kita vertus,  juk Vilniaus lokomotyvų remonto depas savo laiku ir buvo skirtas būtent lokomotyvų ir kitų riedmenų remontui. Kaip čia atsitiko, kad jums paėmus įmonės vairą, jis pradėjo šilumvežius ir gaminti?
 
V.S.: Reorganizavus geležinkelio struktūrą, liko nepakitusi turimo geležinkelio parko situacija: lokomotyvai paseno, jiems reikėjo įvairaus lygio remonto, daugiau kaip 20 metų nebuvo atnaujinama turima technika, nuo kurios tiesiogiai priklausė pervežimų apimtys ir atitinkamai - pajamos. Todėl buvo keliamas reikalavimas per maksimaliai trumpą laiką surasti techninius sprendimus, kurie leistų pagerinti esamą parko būklę ir užtikrinti sklandų pervežimų vykdymą. Įgyvendinus remotorizacijos ir modernizacijos projektus, mūsų bendrovė įrodė, kad turi pakankamą techninį potencialą ir aukšto lygio kvalifikuotus specialistus ir kad pajėgi gaminti naujus, šiuolaikinius reikalavimus atitinkančius lokomotyvus.
Pirmieji lokomotyvai buvo pagaminti Lietuvos geležinkelių sistemai. Kad gaminys buvo vertingas, įrodo tai, kad tokius lokomotyvus užsakė taip pat Estijos ir Latvijos geležinkelių kompanijos. Manau tik laiko klausimas, kada juos pradėsime teikti ir Rusijos rinkai. Tiesa, paklausa iš Rusijos kompanijų šiems lokomotyvams jau dabar yra, tačiau jų rusams negalim gaminti dėl nepalankaus valiutų kurso.  
 
R.Š.: Vis dėlto, kaip paaiškintumėte, kad per gerą dešimtmetį įmonės pajamos sugebėjo padidėti 4- 5 kartus, o darbo našumas vienam darbuotojui aplenkė  ir sparčiai augančias pajamas? Kaip sukurti per tokį trumpą laikotarpį modernią bazę, paruošti darbuotojus, mokymo bazę, užmegzti dalykinius santykius su užsienio parneriais?
 
V.S.: Naujų projektų vykdymui pastoviai reikia mokyti personalą, taip pat nuolat atnaujinti gamybinę bazę  - bendrovės investicijos čia sudarydavo apie du mln. eurų per metus. Techninis įmonės perginklavimas palaipsniui leido mažinti darbuotojų skaičių, didinti darbo našumą. Bendrovės specialistai nuolat lankėsi tarptautinėse parodose, kur susipažindavo ne tik su nauja technika ir moderniais techniniais sprendimais, bet ir užmegzdavo naudingus bendrovei dalykinius ryšius. Po kurio laiko bendrovė pradėjo į parodas siųsti ne tik savo specialistus, bet ir jau pagamintą naują techniką.
 
R.Š.: Jūsų pagamintų lokomotyvų mašinistų kabinoje pasijunti kaip atsidūręs svečiuose pas lėktuvo pilotus. Kompiuteriai, čia pat ir mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, patalpėlėje  šilta, švaru, jauku, aplinkui viskas toli matosi. Kur dingo tie amžinai tepaluoti garvežių kūrikai?  Ar tai pakankamai įtaigi sąlyga pritraukti jaunimui pasirinkti ko gero ne itin lengvą šilumvežio mašinisto dalią?
 
V.S.: Keičiantis transporto poreikiams buvo pagerintos ne tik techninės charakteristikos, bet ir mašinistų darbo sąlygos, kurioms visada teikiamas prioritetas. Nauji šiuolaikiški sprendimai leidžia mašinistui rūpintis ne tik lokomotyvo techniniu stoviu, bet ir sklandžiau vykdyti savo tiesiogines pareigas - saugiai valdyti lokomotyvą. Savaime aišku, kad pagerėjus mašinistų darbo sąlygoms, juntamas ir jaunimo susidomėjimas šia atsakinga profesija.
 
R.Š.: Jūsų gaminiai ir jūs pats kone kasmet apdovanojami solidžių verslo, valstybinių institucijų. Tačiau norėtume ir iš jūsų paties išgirsti, kokie esminiai etapai buvo įveikti kuriant šiuolaikinėmis technologijomis ginkluotą krovininių šilumvežių parką.
 
V.S.: Šiandien drąsiai galiu teigti, kad visi numatyti ir įgyvendinti UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depo projektai buvo sėkmingi, pateisino visus jiems keliamus reikalavimus. Kaip bendrovės kolektyvinis darbas vertinamas kalba ir gaunami įvertinimai.
Štai 2007 m. bendrovei buvo įteikta AB „Lietuvos geležinkeliai“ nominacija „2007 m. geriausia antrinė akcinė bendrovė“. 2008 m. modernizuotas manevrinis lokomotyvas ČME3M pripažintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Mašinų ir įrengimų pramonės grupėje kaip geriausias metų gaminys 2008. 2009 m. manevrinis lokomotyvas TEM TMH, skirtas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pripažintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos Mašinų ir įrengimų pramonės grupėje kaip geriausias metų gaminys 2009. 2011 m. bendrovė buvo tarp Lietuvos metų gaminio nominantų ir gavo aukso medalį už pirmąjį manevrinį lokomotyvą TEM TMH, skirtą Estijos geležinkeliams. 2012 m. Lietuvos pramonininkų konfederacija įteikė bendrovei nominaciją „Sėkmingai dirbanti įmonė“.
2013 m. autodrezina AGRc-1200, skirta geležinkelio kelio apžiūrai ir remontui bei autodrezina KTD, skirta kontaktinių tinklų apžiūrai ir remontui Mašinų ir įrengimų pramonės grupėje gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medalius „Lietuvos metų gaminys 2013“.
2014 m. modernizuota paverčiama platforma MPP -6, skirta iešmams iš gamybinės bazės į iešmų montavimo vietą nugabenti. Šiuo metu platforma naudojama vykdant vieną iš prioritetinių transeuropinio transporto tinklo projektų „Rail-Baltica“. Ši platforma Mašinų ir įrengimų pramonės grupėje gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medalį „Lietuvos metų gaminys 2014“.
 
2014 m. pagamintas lokomotyvas TEM LTH Mašinų ir įrengimų pramonės grupėje gavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos aukso medalį „Lietuvos metų gaminys 2014“.
 
Taigi, 2008-2014 m. bendrovė buvo nominuojama Lietuvos pramonininkų konfederacijoje  kasmet. 2015 m. pagamintas modernizuotas keleivinis lokomotyvas TEP70. Kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ šis gaminys pristatytas Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamam  tradiciniam konkursui „Lietuvos metų gaminys 2015“.
 
UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas, kaip sunkiųjų mašinų technikos gamintojas, tinkamai įvertinamas ir kitų valstybių rinkose, nepaisant, kad Europoje šiandieninė ekonominė  politinė situacija nėra palanki mūsų atstovaujamo verslo plėtojimui. 
 
Šaltinis: R.Šlajus, "Ekonomika ir visuomenė/ Business and Exhibitions"
 
smart foreash