Search

„RAIL BALTICA“ pakeis net ir gyvenimo kokybę

 

 

Gyventi – Panevėžyje, o kas dieną vykti į darbą Kaune? Dabar tokia perspektyva vargu ar ką nors suviliotų. Tačiau baigus tiesti europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ tokia kelionė tikrai nebebus ilga ar varginanti.
Prieš porą metų buvo baigta pirmoji mūsų šalyje „Rail Baltica“ atkarpa – geležinkelio vėžė nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno.
Trijų Baltijos šalių pastangomis per keletą metų turėtų būti baigtas visas didžiausias Lietuvoje geležinkelių infrastruktūros projektas, europinio standarto (1435 mm) vėžės geležinkeliu, sujungsiantis Baltijos šalis su Suomija, Lenkija bei likusia Europa.
Visos geležinkelio linijos ilgis sieks apie 870 kilometrų, o traukiniai joje galės pasiekti šiuo metu Lietuvoje dar neįprastą didžiausią 240 km/val. greitį.
Kokios naudos iš to gaus mūsų šalies ūkis? Kaip gali pasikeisti daugelio piliečių gyvenimo kokybė? Atsakymai į šiuos klausimus jau parengti.
 
Vilnius neliks nuošalyje
 Vienas iš pagrindinių šio projekto tikslų buvo siekis sujungti visų trijų Baltijos šalių sostines su
Europos geležinkelių tinklu. Tiesa, anksčiau buvo kilę ginčų dėl Vilniaus. Mat žvelgiant į žemėlapį jis lieka tarsi atokiau nuo vėžės, kuri nuo Lenkijos per Kauną ir Panevėžį driekiasi Latvijos link.
Tačiau po derybų buvo sutarta, kad mūsų sostinė bus įtraukta į „Rail Baltica“ projektą. Tai tapo viena iš sutarties sąlygų kuriant bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonę, kuri koordinuoja šio projekto įgyvendinimą.
2014 metais pasirašius bendros įmonės steigimo sutartį Vilniaus jungtis tapo visaverte projekto dalimi, kuria įsipareigojo rūpintis visos trys Baltijos šalys.
Šiuo metu Lietuva, atsižvelgdama į įvairių transporto sričių sinergiją ir planuojamą oro uostų plėtrą, svarsto įvairias alternatyvas, kad Vilnius būtų kuo greičiau ir efektyviau sujungtas su „Rail Baltica“.
 
Euras uždirbs 6 eurus
„Rail Baltica“ geležinkelio kaina yra įspūdinga – viso projekto vertė siekia net 5,8 mlrd. eurų. Tai – daugiau nei pusė Lietuvos valstybės metų biudžeto. O juk investuoti tenka ir iš jo, todėl svarbu, kokia iš to bus nauda.
Pagal dabartinius paskaičiavimus, kiekvienas iš nacionalinio biudžeto investuotas euras duos 6 eurų grąžą. Tokiu atveju akivaizdu, kad investicijos atsipirks su kaupu.
Remiantis šių metų sąnaudų ir naudos analize, socialinė-ekonominė šio projekto nauda Baltijos valstybėms sieks 16,2 mlrd. eurų. Visų trijų šalių bendrasis vidaus produktas dėl naujos geležinkelio linijos turėtų padidėti 2 mlrd. eurų.
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje statybos metu bus sukurta apie 13 tūkst. darbo vietų. Vien mūsų šalyje jų turėtų atsirasti apie 4,4 tūkst. Dar daugiau – per 24 tūkst. darbo vietų Baltijos valstybėse bus sukurta netiesiogiai su „Rail Baltica“ statyba susijusiose pramonės šakose.
 Galimybių atsivers daug
 2026 metais, kai naujasis geležinkelis sujungs Baltijos valstybes su Lenkija ir likusia Europa, gyventojai galės patys išmėginti keliones 240 km/h greičiu. Tačiau projektas pradės duoti naudos daug anksčiau.
Investicijas į „Rail Baltica“ projektą neabejotinai pajus daugelis šalies ūkio sektorių, ypač susijusių su statybomis ir jas aptarnaujančiais verslais, turizmu. Bene labiausiai turėtų džiaugtis tų regionų, kuriuos sujungs „Rail Baltica“, verslininkai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis neslėpė, kad 5,8 mlrd. eurų, iš kurių 2,5 mlrd. bus investuota Lietuvoje,  vertės „Rail Baltica“ projektas yra unikalus tiek savo dydžiu, tiek svarba visam regionui. Todėl mūsų šalies verslininkai turėtų pasistengti išnaudoti šią galimybę, siūlydami savo paslaugas.
„Tokio dydžio investicijos labai pagyvina ekonomiką, jos kuria naujas darbo vietas, atsiranda erdvės kurtis susijusiems verslams – nuo paslaugų geležinkelio statytojams iki nekilnojamojo turto plėtros miestuose, kuriuos sujungs naujoji vėžė.
Lietuvoje yra ne viena įmonė, turinti patirties vykdyti didelės apimties darbus. Mūsų verslininkai turi geras galimybes prisidėti prie „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Tik svarbu tam būti pasiruošusiems“, – įspėjo R. Dargis.
Tikrai ne visais atvejais verslo plėtra gali būti susijusi su „Rail Baltica“ statyboms skirtomis lėšomis. Pavyzdžiui, šios investicijos padės Palemone įsikūrusį Kauno intermodalinį terminalą sujungti su Europos geležinkelių tinklu. Čia bus galima skirstyti krovinius, gabenamus tiek 1435 mm pločio, tiek ir 1520 mm pločio vėžėmis.
Toliau jau tik pačių verslininkų reikalas, kaip jie išnaudos šią infrastruktūrą. Mat jiems atsivers puikių galimybių investuoti į logistikos, ekspedijavimo ir sandėlių verslus.
 
Keis gyventojų įpročius
Vis dėlto pagrindinės „Rail Baltica“ statybos po keleto metų baigsis. Logistikos ir transporto verslui sąlygos tikrai pagerės, o kas laukia eilinių gyventojų?
 Pasak „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, „Rail Baltica“ teigiamai veiks darbo rinką ne tik statybų metu, bet ir nutiesus geležinkelį.
„Greitas ir patogus susisiekimas turės teigiamos įtakos pritraukiant savo srities profesionalus. Kaip pavyzdį galima būtų paminėti Kauną.
Vertinant šio miesto ir jo ekonominės plėtros galimybes, čia besikuriančiam ir augančiam verslui reikės vis daugiau kvalifikuotos darbo jėgos.
„Rail Baltica“ geležinkelis labai padidintų galimybę rasti tinkamų darbuotojų, kadangi, įvertinus susisiekimo greitį, nekiltų jokių problemų dirbti Kaune, o gyventi Panevėžyje ar net Rygoje.
Universitetai taip pat taptų patrauklesni studentams iš kaimyninių valstybių, nes geras ir greitas susisiekimas būtų rimta paskata studijoms rinktis Kauną, Panevėžį ar Vilnių.
„Rail Baltica“ geležinkelis leis darbuotojui ar studentui, gyvenančiam, pavyzdžiui, Rygoje, iki Kauno centro atvykti vos daugiau nei per pusantros valandos, iš Panevėžio į Kauną – tik per 38 minutes, o iš Vilniaus į Kauną – per 36 minutes“, – aiškino M. Bartuška.
 
Laikas vilioti turistus
Šiuo metu tarp Kauno ir Balstogės važinėja traukiniai, tačiau daugeliui keleivių jie yra per lėti, ypač įvažiavus į Lenkiją. Tačiau jau artimiausiais metais padėtis turėtų pasikeisti iš esmės.
„Planuojama, kad jau 2018-aisiais šia linija Varšuvą iš Kauno bus galima pasiekti per 6,5 valandos, o įgyvendinus projektą šis atstumas bus įveikiamas vos per pusketvirtos valandos.
Tad „Rail Baltica“ suteiks puikią galimybę turistams aplankyti naujus miestus, vietoves ir įsimintinas vietas. Žinoma, kiekvieno miesto patrauklumas turistui labiausiai priklausys nuo paties miesto pastangų pasiūlyti keliautojams tai, dėl ko jie norėtų ten atvykti ir apsistoti“, – pasakojo M. Bartuška.
Kitaip tariant, miestai, per kuriuos driekiasi „Rail Baltica“ vėžė, jau dabar turėtų pradėti ruoštis galimam turistų srautui ir mąstyti, kaip juos prisivilioti. O keliautojų neturėtų stigti. Sąnaudų ir naudos analizė parodė, kad nuo 2030 iki 2040 metų kasmet „Rail Baltica“ maršrutais keliaus per 4,5 mln. keleivių.
Didėjantį turistų srautą turėtų pajusti Panevėžys, Vilnius ir ypač Kaunas, kuris bus centrinė „Rail Baltica“ stotelė Lietuvoje.
 
Svarbi ir ekologija
 „Rail Baltica“ nėra vien ekonomine logika pagrįstas projektas. Seniai žinoma, kad geležinkelių transportas yra vienas draugiškiausių aplinkai, ypač tobulėjant lokomotyvams ir plečiantis elektriniams traukiniams. O „Rail Baltica“ visa vėžė bus elektrifikuota.
ES transporto politikos tikslai jau senokai yra nubrėžti: iki 2030 metų 30 proc. krovinių, kurie dabar gabenami keliais, turės būti pervežama kitų rūšių – geležinkelių ar vandens – transportu, jei atstumas siekia daugiau nei 300 kilometrų. Iki 2050 metų ši dalis turės sudaryti jau 50 proc.
Tokiu atveju „Rail Baltica“ smarkiai prisidės siekiant pagrindinių tikslų – mažinti oro taršą, spūstis ir triukšmą keliuose bei didinti juose saugumą.
Paskaičiuota, kad dėl „Rail Baltica“ projekto anglies dvideginio išmetimai sumažės tiek, kad nauda bus lygi 3 mlrd. eurų. Dar daugiau – 3,3 mlrd. eurų – naudos bus gauta sumažinus oro taršą.
Be to, traukiniai yra viena saugiausių transporto priemonių, todėl, remiantis dabartine statistika, bus galima išsaugoti mažiausiai 400 gyvybių.
Iki šiol į „Rail Baltica“ geležinkelį jau investuota 361 mln. eurų „Lietuvos geležinkelių“, valstybės biudžeto ir ES lėšų. Artimiausiems ateities darbams jau paskirta 396 mln. eurų.
 
Šaltinis: www.lpk.lt
 
smart foreash